Lietuva drąsiai galime vadinti, Baltijos šalių perlu, kuris garsėja ne tik savo gražiais kraštovaizdžiais, bet ir turtinga istorija bei kultūra. Lietuvoje turime daugybė nuostabių vietų, kurios traukia net tik lietuvius, bet ir turistus iš viso pasaulio. Šiame straipsnyje mes pristatysime Jums populiariausią lankytinų vietų septintuką, šias vietoves būtinai turėtumėte aplankyti, jei dar to nepadarėte.
Vilniaus Senamiestis
Vilniaus senamiestis yra neabejotinai viena iš Lietuvos labiausiai žinomų vietų. Senamiestis puošiamas daugybe gotikinių, barokinio ir renesanso stiliaus pastatų. Čia galima aplankyti Vilniaus katedrą, Gedimino pilį, KGB muziejų ir daugybę kitų istorinių vietų. Senamiesčio gatvės turi savo unikalų charakterį, o kavinės ir restoranai kviečia mėgautis nuostabiais patiekalais.
Vilniaus Senamiestis yra vienas didžiausių ir geriausiai išsilaikiusių viduramžių senamiesčių Europoje. Jo istorija siekia XIV a. ir kadaise buvo Lietuvos politinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo centras.
Siauros senamiesčio gatvelės grįstos akmenimis, todėl senamiestis pasižymi žavinga ir laikui nepavaldžia atmosfera. Pasivaikščiojimas šiomis gatvelėmis – tarsi sugrįžimas į praeitį.
Įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą
1994 m. gruodžio 17 d. UNESCO Pasaulio paveldo komitetas, remdamasis atitinkamais kriterijais, įtraukė Vilniaus istorinį centrą į Pasaulio paveldo sąrašą.
Vilniaus istorinis centras (senamiestis) yra savita viduramžių miesto, kuriame vyko plati Rytų ir Vakarų civilizacijų sąveika, turėjusi ilgalaikį poveikį politinei, architektūrinei, kultūrinei ir mokslinei pažangai visoje Rytų Europoje, iliustracija.
Iki XVIII a. Vilnius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, buvo laikomas šalies kultūros ir bažnyčios centru. Vilnius yra išskirtinis Vidurio ir Rytų Europos miesto pavyzdys dėl senamiesčio urbanistinio kraštovaizdžio ir išlikusių įvairių pastatų.
Prieinamas visoms rasėms ir religijoms
Vilnius laikomas daugiakultūriu miestu, nes nuo seno yra draugiškas visoms rasėms ir religijoms. Prie miesto augimo prisidėjo ne tik lietuviai, bet ir kiti asmenys. Vilniaus raidai įtakos turėjo ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tautybių įvairios kultūros ir religijos. Būtinybė išsaugoti kultūros vertybes buvo Lietuvos valstybingumo atkūrimo reikalavimas per penkiasdešimt antrosios sovietinės okupacijos metų. Todėl tuo metu buvo sukurti pirminiai senamiesčio atkūrimo planai. Kai 1990 m. tauta paskelbė nepriklausomybę, Vilnius tapo tautos sostine, o senamiestis – pagrindiniu kultūrinės veiklos centru.
Vilniaus senamiesčio išskirtinumas
Vilniaus istorinio centro urbanistiniai ir architektūriniai aspektai:
– Miesto harmonija (sintezė) ir vientisumas, kurie yra žmogaus kūrybiškumo ir miesto aplinkos gamtinės aplinkos sąveikos rezultatas;
– miesto erdvinė organizacija ir urbanistinis sprendimas, kurie atspindi visą miesto raidą nuo Lietuvos valstybės atsiradimo iki XX a. pradžios;
– Istorinių ir išskirtinių statinių bei daiktų gausa, jų grupavimas ir sąveika su meno kūriniais;
– Tiek Lietuvos valstybei, tiek nemažai daliai Rytų Europos reikšminga architektūrinių struktūrų, kultūros istorijos, žmonių ir visuomenės dvasios turtingumas;
– Ilgalaikis šalies sostinės ir miesto centro palikimas – istoriškai susikaupę svarbūs administraciniai, kultūriniai, religiniai ir kasdieniai miesto gyventojų daiktai.
Vilniaus senamiestyje galima išvysti įvairių architektūros stilių: gotikos, renesanso, baroko ir neoklasicizmo. Tarp žymių paminklų – Vilniaus katedra, Šv. Anos bažnyčia ir Aušros vartai:
Vilniaus katedra: Ši didinga katedra su neoklasicistiniu fasadu yra Vilniaus simbolis. Ji turi turtingą istoriją ir yra istorinės bei religinės reikšmės vieta.
Šv: Anos bažnyčia – nuostabus gotikinės architektūros pavyzdys, garsėjantis sudėtingu ir subtiliu plytų mūru. Ji dažnai laikoma viena gražiausių Lietuvos bažnyčių.
Aušros vartai – tai miesto vartai su koplyčia, kurioje yra garsusis Aušros Vartų Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas. Tai svarbi piligrimystės vieta ir religinio pamaldumo simbolis.
Vilniaus senamiestyje ištisus metus vyksta daugybė kultūrinių renginių ir festivalių, kuriuose švenčiamos įvairios šventės – nuo muzikos ir meno iki tradicinių lietuviškų švenčių. Tad nieko nelaukite ir aplankyti šią nuostabią Lietuvos lankytiną vietą visais metų laikais!
Legendiniai Trakai
Trakai – istorinis Lietuvos miestas, kuris yra maždaug už 28 km į vakarus nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Trakai garsėja vaizdingais kraštovaizdžiais ant Galvės ežero kranto ir gerai išsilaikiusia viduramžių pilimi. Pilių kompleksą sudaro įspūdinga Trakų pilis, bažnyčios ir muziejai. Tai viena iš labiausiai fotografuojamų Lietuvos vietovių.
Trakus labiausiai garsina stulbinanti Trakų salos pilis, dar vadinama Trakų salos tvirtove. Pilį XIV a. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Tai raudonų plytų tvirtovė, įsikūrusi Galvės ežero saloje, ir yra vienas iš ikoniškiausių ir labiausiai atpažįstamų istorinių Lietuvos objektų.
Senieji Trakai, mažas kaimelis už trijų kilometrų nuo Naujųjų Trakų, yra ta vieta, kur prasideda Trakų istorija. Pasak legendos, Senųjų Trakų kaimą XIV a. pradžioje įkūrė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, žymiausias viduramžių Lietuvos valdovas, gimė kunigaikščio Kęstučio ir jo žmonos Birutės, buvusios Palangos vaivados, namuose apie 1350 metus. Pagrindinė didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija buvo Trakų salos pilis. Lietuvos karalius čia 1430 m. baigė savo šlovingą gyvenimą. Pilyje buvo saugomas valstybės iždas ir archyvai, čia taip pat buvo priimami kaimyninių šalių karaliai ir pasiuntiniai. Šiuo metu tai viena žinomiausių ir gausiausiai turistų lankomų Lietuvos vietų. 1962 m. pilyje duris atvėrė Trakų istorijos muziejus. Pilies menėse ir kiemuose rengiami koncertai, festivaliai ir parodos. Pilyje rodomos unikalios viduramžių istorijos ir tradicijos, pasakojamos nuostabios legendos ir pasakojimai, o ją supa tikras ir nepaprastas gamtos grožis.
Senoji Lietuvos kunigaikščių protėvių gimtinės aplinka ir architektūra žavi, tačiau taip pat žavi ir tai, kaip miestas keičiasi. Kurortinis Trakų miestas, įkurtas 2008 m., evoliucionuoja. Kurortinė teritorija tarnauja kaip poilsio zona ir vietos istorijos muziejus po atviru dangumi. Pagrindinės lankytinos vietos, prieinamos visiems, yra kultūros paveldas, gamtos grožis, įskaitant nesugadintus ežerus, ir nepaliesta laukinė gamta. Trakų miestas ir jo apylinkės pasižymi neįtikėtinai švariu oru, iš visų pusių apsuptos medžių ir ežerų. Kartu su 200 ežerų, galingais miškais ir patraukliomis kalvomis ši vietovė gerai žinoma dėl daugybės istorinių ir kultūrinių paminklų. Siekiant apsaugoti tikrąją gamtinę aplinką, įkurtas Trakų istorinis nacionalinis parkas (1991 m.) ir Auktadvario regioninis parkas (1992 m.).
Trakai yra populiari turistinė vietovė Lietuvoje, viliojanti lankytojus vaizdingais kraštovaizdžiais, istorine pilimi, plaukiojimo valtimis ir vandens pramogomis Galvės ežere. Tai puiki vieta tyrinėti viduramžių architektūrą ir susipažinti su Lietuvos istorija.
Be istorinių ir kultūrinių lankytinų vietų, Trakai pasižymi ir nuostabia gamta. Miestą supa miškai ir ežerai, todėl jis yra ideali vieta lauko pramogų mėgėjams.
Neringa
Neringa yra unikali vieta Kuršių nerijoje, ilgoje ir siauroje smėlio juostoje, skiriančioje Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Ši vietovė garsėja savo Baltijos jūros krantu, bažnyčiomis, rūmais ir, žinoma, negyvosiomis kopomis. Neringoje kultūra yra nepaprastai turtinga, o čia galima išbandyti šviežią žuvį ir kitus vietinius
Neringa yra didžiausias Kuršių nerijos miestas, priklausantis Neringos savivaldybei. Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir priklauso Lietuvai bei Rusijos Kaliningrado sričiai.
Dauguma turistų lankomų vietų, tiek žmogaus sukurtų, tiek natūralių, yra lauke. Neringa siūlo užsiėmimus šeimoms, romantiškai besiilsinčioms poroms ir vienišiems keliautojams, norintiems kelias dienas pailsėti ir pabūti su gamta.
Kuršių nerijai būdingos besikeičiančios smėlio kopos, vešlūs pušynai ir švarūs paplūdimiai. Tai rojus gamtos mylėtojams, paukščių stebėtojams ir aktyvaus laisvalaikio entuziastams.
Thomo Manno namelis: viena iš populiariausių Nidos lankytinų vietų. Vokiečių rašytojas Thomas Mannas su šeima vasaras leisdavo Nidoje, o buvusi jo vasaros rezidencija paversta muziejumi. Muziejuje galima susipažinti su Tomo Manno gyvenimu ir kūryba, o iš jo atsiveria gražūs aplinkinio kraštovaizdžio vaizdai.
Neringa turi turtingą kultūrinį paveldą, kuriam įtakos turėjo įvairios regione gyvenusios etninės grupės: lietuviai, kuršiai ir vokiečiai. Miesto architektūra ir kultūrinės tradicijos atspindi šią įvairialypę istoriją.
Nida siūlo įvairias pramogas, įskaitant žygius pėsčiomis, dviračių sportą, burlentes ir žvejybą. Ramus Kuršių marių vanduo puikiai tinka vandens sportui, o kopos ir miškai suteikia puikias galimybes tyrinėti unikalius gamtos vaizdus.
Kauno Senamiestis
Kaunas, antras pagal dydį Lietuvos miestas, turi ypatingą senamiesčio žavesį. Senamiestis puošiamas gotikiniais ir barokinio stiliaus pastatais, tarp kurių išsiskiria Kauno pilis ir Vytauto Didžiojo bažnyčia. Čia galima pasimėgauti kultūrine atmosfera, lankyti muziejus ir menines galerijas bei mėgautis puikiais restoranais.
Kauno Senamiestis turi ilgą ir turtingą istoriją, siekiančią viduramžius. Jis buvo svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prekybos ir komercijos centras, o vėliau suvaidino svarbų vaidmenį Lenkijos-Lietuvos sandraugos ir Rusijos imperijos istorijoje.
Nemuno ir Neries santakoje Kaunas pradėjo formuotis daugiau nei prieš 600 metų. Miesto istorija prasidėjo senamiestyje, kuriuo Kaunas didžiuojasi iki šiol. Jame iki šiol yra keletas ryškių architektūros paminklų, liudijančių svarbiausius Kauno ir Lietuvos įvykius.
Senamiesčiui būdingi gerai išsilaikę istoriniai pastatai, siauros grindinio gatvelės ir gražios aikštės. Kauno senamiesčio architektūra atspindi įvairius stilius: gotiką, renesansą, baroką ir neoklasicizmą, o tai rodo įvairialypę miesto istoriją.
Vienas ryškiausių senamiesčio objektų yra Kauno pilis. Ši viduramžių tvirtovė iškilo XIV a. ir tarnavo kaip gynybinė tvirtovė. Ji iš dalies restauruota ir yra atvira visuomenei kaip muziejus.
Rotušės aikštė yra Kauno Senamiesčio širdis. Joje stovi Kauno rotušė – gražus gotikos ir renesanso stiliaus pastatas, kuris yra miesto simbolis. Aikštėje dažnai vyksta kultūriniai įvairūs renginiai ir festivaliai.
Kauno senamiestis yra kultūrinės veiklos centras, kuriame veikia daugybė muziejų, galerijų, teatrų ir kultūros įstaigų. Turtingas miesto kultūrinis gyvenimas atsispindi gyvybingoje senamiesčio atmosferoje.
Kauno senamiestis apsuptas kelių parkų ir žaliųjų plotų, kuriuose galima ramiai pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasimėgauti gamta bei ramuma.
Skulptūros, gatvės menas ir kavos pertraukėlė
Dėl daugybės puikių dailininkų ir optimistiško pastatų savininkų bei valdžios požiūrio Kaunas sparčiai tampa vienu spalvingiausių miestų regione. Nepaisant to, kad senamiestis yra saugoma kultūrinė zona, čia yra keletas intriguojančių lauko skulptūrų ir freskų, kurias galite aplankyti ir nufotografuoti „Instagram”. Pradėkite nuo vienos didžiausių Kauno freskų „Senelis Šalavijas” šalia Kauno pilies, toliau keliaukite freskininkų keliu vingiuotomis grindinio gatvelėmis ir raskite didelį akmeninį piršto antspaudą, draugišką Abraomo Mapu skulptūrą, žmogų-kornetą Santakos parke ir kitus intriguojančius meno kūrinius.
Kuršių Nerija
Kuršių nerija yra unikalus nacionalinis parkas, kuris įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ši vieta garsėja didžiulėmis smiltynų kopomis, miškais ir nuostabiu Baltijos jūros krantu. Čia galima pamatyti ir paklausyti tūkstančių paukščių, kurie naudoja šią vietą kaip tranzitinę stotelę savo kelionėse.
Parnidžio kopa yra vienas iš žymiausių Kuršių nerijos gamtos stebuklų. Nuo jos atsiveria panoraminiai aplinkinio kraštovaizdžio vaizdai, ši vieta ypač populiari fotografams ir žygeiviams.
Iš Lietuvos pusės Kuršių Nerija pasiekiama keliu iš Klaipėdos miesto. Tiltas jungia Smiltynės miestą (netoli Klaipėdos) su Nerija. Iš Lietuvos žemyninės dalies į Neriją taip pat kursuoja keltai.
Tikrieji regioninio nematerialaus paveldo komponentai padeda atskleisti Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio gyvybingumą, atmosferą ir savitumą. Šios tradicijos apima harmoningą poilsį ir kultūringą laisvalaikį, praktikuojamą nuo XIX a., taip pat jūrinės kultūros paveldą, tradicinius amatus, folklorą ir meno tradicijas, etnografines žvejų gyvenimo būdo reprezentacijas, savitus miško, Didžiosios girios ir apsauginės pakrantės tvarkymo ir priežiūros būdus.
Saugumo ir valdymo kriterijai
Kuršių nerijos kraštovaizdžiui nuolatinę grėsmę kelia gamtos stichijos ir žmogaus veikla. Tarp grėsmių yra klimato kaita, nepalankūs klimato reiškiniai, gaisrai, perteklinis užstatymas, ypatingą grėsmę regionui kelia turizmas. Todėl ypatingą dėmesį būtina skirti vietovės gamtinių ir kultūrinių savybių, atspindinčių jos išskirtinę visuotinę vertę, išsaugojimui. Kuršių nerija yra Kuršių nerijos nacionalinių parkų, priklausančių atitinkamai Rusijos Federacijai ir Lietuvai, ribose. Teritorija gali būti saugoma, nes šios vietos yra nacionaliniai parkai.
Už Kuršių nerijos apsaugą atsakingos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos bei Rusijos Federacijos gamtos išteklių ir aplinkos ministerija. Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities valstybinė kultūros paveldo apsaugos tarnyba yra atsakingos už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą. Vyriausybės yra įsteigusios nacionalinių parkų direkcijas, kurių pagrindinė pareiga – saugoti žemę ir išsaugoti pakrantes.
Juozapinės Kalva
Juozapinė kalva, yra vietovė netoli Anykščių, kuri garsėja ne tik savo gamtos grožiu, bet ir istoriniais paminklais. Ši kalva laikoma aukščiausiu Lietuvos tašku (292,90 m virš jūros lygio). Be to, aplinkinėje teritorijoje yra daug vietinių legendų ir sakmių, kurias vietiniai gyventojai mielai pasakoja lankytojams.
Šiaulių senamiestis
Šiaulių miesto senamiestis yra kitas puikus Lietuvos istorinio ir kultūrinio paveldo pavyzdys. Čia galite aplankyti Šiaulių pilį, Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčią bei kitus įspūdingus objektus. Senamiesčio gatvės ir aikštės puikiai tinka pasivaikščiojimui ir mėgavimuisi miesto atmosfera.
Senamiesčiui būdingi gerai išsilaikę istoriniai pastatai, grįstos gatvelės ir aikštės. Architektūros stiliai – gotika, renesansas, barokas ir neoklasicizmas – atspindi įvairialypę miesto istoriją.
Kita svarbi religinė vieta yra Kristaus Nukryžiavimo koplyčia, esanti ant Kryžių kalno (Kryžių kalnas) visai netoli Šiaulių. Kryžių kalnas yra garsi piligrimystės vieta, o koplyčia prisideda prie jos kultūrinės ir dvasinės reikšmės.
Šiaulių senamiestyje yra muziejų, galerijų ir kultūros įstaigų, pristatančių miesto istoriją ir meninį paveldą. Pavyzdžiui, Šiaulių „Aušros” muziejuje eksponuojami istoriniai eksponatai ir meno kūriniai.
Šiaulių senamiestis yra centrinė Šiaulių miesto dalis ir lengvai pasiekiamas pėsčiomis. Jis gerai susisiekia su kitomis miesto dalimis.
Visus metus Šiauliuose vyksta įvairūs kultūriniai renginiai ir festivaliai, suteikiantys galimybę gyventojams ir turistams dalyvauti kultūrinėje veikloje ir šventėse. Tad nieko nelaukite ir aplankyti šį nuostabų Saulės miestą jau dabar!
Lietuvoje yra daug lankytinų vietų, tačiau šios TOP 7 išsiskiria savo unikaliais istoriniai ir kultūriniais bruožais. Vilniaus Senamiestis siūlo istorinę architektūrą ir kultūrinį paveldą, o Trakai žavi vaizdinga pilimi ežero saloje. Kuršių Nerija stebina savo gamtiniu grožiu, Kauno Senamiestis – istoriniais pastatais. Šiaulių senamiestis taip pat pasižymi savo kultūrine verte ir gamtiniu žavesiu, todėl visos šios vietos yra puiki galimybė įsigilinti į savo šalies istoriją, jos paveldą ir pažinti dar neatrastas vietoves.
