Vokietija yra Vakarų Europos šalis, kurios kraštovaizdį puošia , upės, miškai, kalnų grandinės ir Šiaurės jūros paplūdimiai. Jos istorija siekia daugiau nei 2 tūkstantmečius. Sostinėje Berlyne yra meno ir naktinio gyvenimo scenos, Brandenburgo vartai ir daug Antrojo pasaulinio karo vietų. Miunchenas garsėja Oktoberfestu ir alaus barais, įskaitant XVI a. Hofbräuhaus. Frankfurte su dangoraižiais įsikūręs Europos centrinis bankas.
Ką svarbu žinoti prieš vykstant į Vokietiją?
Transportas
Turite įsigyti tinkamą bilietą zonai, kurioje keliaujate. Paprastai, jei keliaujate už miesto centro ribų, jums reikės keisti zoną. Jei abejojate, visada žiūrėkite stoties zonų žemėlapius. Dauguma turistų lankomų vietų yra centrinėje Innenraum zonoje (dabar ji vadinama M zona), tačiau norėdami aplankyti netoliese esančius miestus ir lankytinas vietas, pavyzdžiui, Šlesheimo rūmus, turėsite įsigyti M-1 zonos bilietą, o norėdami nuvykti į oro uostą – M-5 zonos bilietą.
Maisto perdirbimas
Kitos šalys vejasi kitus, tačiau vokiečiai pirmieji pradėjo rūšiuoti stiklą, popierių, plastiką ir kitas perdirbti tinkamas medžiagas į skirtingų spalvų konteinerius, skirtus perdirbimui. Butelio dėjimas į šiukšlių dėžę ar atvirkščiai nepadeda. Stiklas taip pat rūšiuojamas pagal spalvas. Jei sumokėjote užstatą (Pfand) už stiklinius ar plastikinius butelius, galite juos grąžinti į prekybos centrą ir atgauti nedidelę sumą (iki 25 centų/22 pensų). (Jei jums nerūpi Pfand, užuot išmetę butelį, kurį norite grąžinti, į šiukšliadėžę, padėkite jį šalia arba ant šiukšliadėžės, nes kas nors kitas gali norėti paimti pinigus.
Apsipirkimas
Dar visai neseniai daugumoje smulkaus verslo parduotuvių, barų ir restoranų nebuvo kortelių skaitytuvų. Tačiau koronaviruso pandemija tai pakeitė, ir beveik kiekviena kepyklėlė (Bäckerei) ir kioskas dabar priima plastikines korteles. Tačiau grynieji pinigai vis dar naudingi, nes ne visur priimamos visos kreditinės kortelės. Taip pat verta pasidomėti, kuriuose bankomatuose už grynųjų pinigų išėmimą imamas mažiausias mokestis, nes kai kuriuose taip yra. Kavinės dažnai dirba visą savaitgalį, tačiau dauguma parduotuvių, prekybos centrų ir vaistinių sekmadieniais nedirba, todėl prieš šabą įsitikinkite, kad turite viską, ko jums reikia. Ne visų parduotuvių darbo laikas vienodas – jis skiriasi priklausomai nuo šalies, tačiau paprastai jos dirba nuo 9 iki 20 val. nuo pirmadienio iki šeštadienio.
Toliarancija
Nepaisant draudimų rūkyti, Vokietija apskritai yra tolerantiškesnė šiam įpročiui nei kitos šalys. Jau daugelį metų rūkaliams draudžiama užsidegti cigaretę kavinėse ir restoranuose, ir ši taisyklė yra visuotinai priimtina, nors situacija baruose ir užeigose šiek tiek sudėtingesnė. Kai kuriuose iš jų yra nustatytos rūkymo vietos arba kiemeliai, o mažesniuose nei 75 kvadratinių metrų ploto baruose gali rūkyti tik vyresni nei 18 metų asmenys ir jie gali pasiskelbti privačiais rūkančiųjų klubais.
Lankytinos vietos Vokietijoje
- Hohenšvangau, pietvakarių Bavarija: Neišvanšteino pilis (Schloss Neuschwanstein)
Neišvanšteino pilis stovi virš Bavarijos miškų tarsi pasakų pilis. Tiesą sakant, ši Bavarijos pilis įkvėpė Disneilendo „Miegančiosios gražuolės” pilį, ir nesunku suprasti kodėl: tai labiausiai fotografuojamas pastatas Vokietijoje.
Pilis gražiai suprojektuota tiek architektūriniu, tiek išorės ir vidaus apdailos požiūriu. Bavarijos kunigaikštis Liudvikas II užsakė pilį XIX a. viduryje, kad joje būtų galima pailsėti, o kadangi labai mėgo klasikinę Richardo Vagnerio muziką, pilį dedikavo kompozitoriui.
2. Berlin: Erholungspark Marzahn
Vokietijos vyriausybė ėmėsi plataus užmojo projekto – 1987 m. baigė kurti viešąjį parką „Erholungspark Marzahn”, kuris tapo unikaliu ramybės oazės ir kosmopolitinio grožio deriniu šurmuliuojančioje miesto realybėje.
Kinų sodas, kurį visą suprojektavo ir pastatė vietiniai kraštovaizdžio architektai ir amatininkai, yra didžiausias tokio pobūdžio sodas už Kinijos ribų. Sode galima rasti tvenkinių, paviljonų, vandens telkinių, tradicinės architektūros ir ceremonijų, reprezentuojančių tokias šalis kaip Italija ir Korėja. Tai, be abejonės, nuostabus meno kūrinys, kurį turėtų pamatyti kiekvienas Berlyno svečias.
3. Berchtesgaden: Berchtesgaden nacionalinis parkas
Berchtesgaden nacionalinis parkas – tai gamtos draustinis, kuriame mažai kliūčių, susijusių su žmogaus veikla. Nacionalinis parkas iš esmės yra vešlių miškų, krištolo skaidrumo ežerų, stačių uolų, banguojančių pievų ir mieguistų kaimelių prieglobstis.
Aiškiai pažymėti takai vingiuoja per kvapą gniaužiančią gamtą ir suteikia daug galimybių važinėti dviračiais, leistis į pėsčiųjų žygius ir šiaurietiškąjį ėjimą. Nepraleiskite ir Königssee ežero, kuris savo grožiu nenusileidžia daugeliui Norvegijos fiordų, tačiau yra daug švaresnis.
4. Aachen: Aachen katedra
Aachen katedra dar vadinama „Imperatoriškąja katedra”, baigta statyti 935 m. ir yra seniausia Šiaurės Europos katedra. Nuo 936 m. iki 1531 m. joje buvo karūnuota 30 Vokietijos karalių ir 12 karalienių.
Iš pradžių ją įkvėpė Rytų Šventosios Romos imperijos bažnyčios, tačiau viduramžiais ją tobulino ir puošė viena po kitos valdžiusios vyriausybės, todėl ji tapo sudėtingu ir rafinuotu architektūros šedevru. Daugelį kitų pastatų Vokietijoje ji įkvėpė, o dar įspūdingesnė ji yra todėl, kad buvo pasirinkta kaip garsiojo viduramžių valdovo Karolio Didžiojo paskutinio poilsio vieta.
5. Würzburg: Würzbu rezidencija
Puošni barokinė Viurcburgo rezidencija buvo baigta statyti tik dėl arkivyskupo Johanno von Schonborno nepasotinamų ir savotiškų puikios statybos reikalavimų.
Prie jos projektavimo prisidėjo žymiausi Vokietijos, Prancūzijos ir Austrijos architektai, todėl iškilo įspūdingi U formos rūmai su 300 kambarių. Norint patikėti, reikia pamatyti prabangius rūmų interjerus ir juos supančius prižiūrėtus sodus. Rezidencija taip pat įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
