Ak, Alanija! Argi tai ne viena iš tų vietų, apie kurias išgirdęs iškart pagalvoji: „Man reikia ten nuvykti?” Turkijos pietinėje pakrantėje įsikūrusi Alanija gali pasigirti daugybe lankytinų vietų, kurios vilioja keliautojus iš visų pasaulio kampelių. Kuo gi Alanija tokia žavi? Panagrinėkime plačiau!
Lankytinos vietos Alanijoje
Užburianti Alanijos pilis
Kai galvojate apie senovinius stebuklus, išsibarsčiusius palei vaizdingą Turkijos pakrantę, Alanijos pilis neabejotinai išsiskiria tarp jų. Šis istorinis bastionas, iškilęs aukštai ant uolėto pusiasalio, yra ne tik archeologinis stebuklas, bet ir kvapą gniaužiantis vaizdas į apačioje spindinčią Viduržemio jūrą. Leiskimės į kelionę laiku ir atraskime šios monumentalios pilies žavesį.
Žvilgsnis į istoriją
Alanijos pilies, kilusios iš Bizantijos laikų, pamatai siekia III amžių. Tačiau ryškiausius jos elementus ir įtvirtinimus XIII a. pastatė seldžiukų sultonas Alaaddinas Keikubatas. Storos sienos, 140 bokštų ir apie 400 cisternų – tai seldžiukų architektūros genijaus ir karinės strategijos įrodymas.
Kelionė į viršų
Kylant į pilį, vingiuoti keliai ir statūs takeliai gali priversti jus suabejoti: „Ar tikrai verta keliauti?”. Bet, patikėkite, kai tik atsidursite viršuje ir išvysite panoraminius Alanijos pakrantės vaizdus, atsakymas bus aiškus: „Taip!” Iš kiekvieno kampelio atsiveria vis kitoks, įspūdingas vaizdas, todėl kelionė aukštyn yra tokia pat naudinga, kaip ir kelionės tikslas.
Sienų viduje
Vaikščiojimas pilies viduje – tarsi kelionė laiko mašina. Senovinėse akmeninėse sienose skamba pasakojimai apie prieš šimtmečius vykusius mūšius, legendas ir kasdienį gyvenimą. Ar kada nors bandėte įsivaizduoti, kaip gyveno šiuose mūruose patruliavę kariai? Arba pirklių, prekiaujančių egzotiškomis prekėmis saugiose sienose?
Ir net nepradėkite kalbėti apie artefaktus! Įvairių kasinėjimų metu rasti radiniai – keramika, monetos ir įrankiai – suteikia apčiuopiamą ryšį su praeitimi. Švento Jurgio bažnyčia ir Bizantijos bažnyčia taip pat yra svarbūs pilies teritorijoje esantys statiniai, kurių kiekvienas turi savo istoriją.
Kelionės patarimai
Planuojate apsilankyti? Avėkite patogius batus! Vietovė nelygi, o tyrinėti yra ką. Nepamirškite pasiimti fotoaparato (arba įkrauto telefono) – pasigailėsite neįamžinę prisiminimų. O jei istorija jums neįdomi, keliaukite vien dėl vaizdų. Jie verti kiekvieno žingsnio.
Mįslingoji Damlato ola
Tarp šurmuliuojančio paplūdimio gyvenimo ir istorinių Alanijos liekanų yra požeminis stebuklas, viliojantis vėsiu oru ir spindinčiais dariniais – Damlato urvas. Savo nežemišku grožiu ir intriguojančiomis istorijomis jis liudija gamtos meistriškumą ir nenumaldomą laiko tėkmę. Pasinerkime giliau ir atskleiskime šio požeminio spektaklio paslaptis.
Per amžius susiformavęs stebuklas
1948 m. kasybos metu visai atsitiktinai atrastas Damlato urvas tapo viena iš Alanijos lankytinų vietų. Kuo šis urvas ypatingas? Jo amžius! Jame esantys stalaktitai ir stalagmitai formavosi tūkstančius metų, o kai kuriais skaičiavimais jiems gali būti apie 15 000 metų. Vaikštinėdami po urvą negalite nesusimąstyti: kiek šimtmečių prireikė kiekvienam vandens lašui, kad sukurtų šias sudėtingas skulptūras?
Gydomoji atmosfera
Štai kas žavinga. Manoma, kad urvas ne tik gražus, bet ir turi gydomųjų savybių. Teigiama, kad tankus urvo oras, pasižymintis dideliu drėgnumu (apie 95 %) ir pastovia temperatūra (apie 22 °C), naudingas sergantiesiems kvėpavimo takų ligomis, ypač astma. Kasmet daugybė lankytojų atvyksta ne tik dėl vaizdų, bet ir norėdami įkvėpti šio gydomojo oro. Argi ne nuostabu, kad gamta kartais siūlo vaistų pačiose netikėčiausiose vietose?
Spalvų simfonija
Vienas iš labiausiai žavinčių urvo bruožų – šviesų žaismas ant jo darinių. Dirbtiniam apšvietimui patekus ant stalaktitų ir stalagmitų, sukuriamas įkvepiantis spalvų šokis, paverčiantis urvą nežemiška karalyste. Dėl atspindžių, šešėlių ir subtilių atspalvių atrodo, kad keliaujate tarsi po sapną.
Damlato urvo lankymas
Vos už kelių žingsnių nuo garsiojo Alanijos Kleopatros paplūdimio esantis urvo įėjimas yra lengvai pasiekiamas. Jei planuojate čia apsilankyti, apsvarstykite galimybę vykti anksti ryte arba vėlyvą popietę, kad išvengtumėte didžiausio turistų antplūdžio. Ir, kaip visada, elkitės atsargiai ir įsitikinkite, kad niekaip nepakenksite subtiliems dariniams.
O, tie paplūdimiai!
Dar nesutikome žmogaus, kuris apsilankęs Alanijos paplūdimiuose jais nesižavėtų. Nuo garsiojo Kleopatros paplūdimio iki ramesnio Ulaso paplūdimio – auksinis smėlis ir krištolo skaidrumo vanduo yra saulės mylėtojų rojus. Tačiau nepamirškite įsidėti kremo nuo saulės! O gal ir gerą knygą, į kurią galėtumėte pasinerti tinginiaudami?
Viliojantis Raudonasis bokštas
Vaizdingomis Alanijos gatvelėmis neįmanoma pasivaikščioti nepastebėjus išskirtinio, jau šimtmečius miestą prižiūrinčio orientyro – Raudonojo bokšto, arba, kaip jį meiliai vadina vietiniai, „Kızıl Kule”. Unikalaus atspalvio ir įspūdingas šis ikoniškas statinys, dominuojantis uoste, yra daugiau nei tik gražus fasadas; jis pasakoja apie gynybą, architektūros meistriškumą ir kultūrų susiliejimą. Keliaukime po šio užburiančio statinio istoriją.
Trumpa pažintis su istorija
XIII a. seldžiukų sultono Alaaddino Keykubato įsakymu pastatytas Raudonasis bokštas turėjo svarbią paskirtį – saugoti miestą ir pilį nuo jūrinių grėsmių. Tvirtos aštuonkampės konstrukcijos bokštas iš tikrųjų tapo miesto gynybos tvirtove ir atliko pagrindinį vaidmenį užtikrinant regiono saugumą.
Kodėl tokia raudona?
Ar kada nors susimąstėte apie ryškų raudoną bokšto atspalvį? Atsakymas slypi plytose. Bokštas pastatytas iš raudonų plytų, kurios ne tik suteikė jam išskirtinę spalvą, bet ir pavadinimą. Šis raudonas fasadas žydros Viduržemio jūros ir dangaus fone sukuria vaizdingą kontrastą, kuris amžiams bėgant tapo mūza daugybei menininkų ir fotografų.
Architektūros genijus
Be spalvos, bokšto architektūra liudija seldžiukų inžinerinį meistriškumą. Aštuonkampio formos bokštas, kurio aukštis siekia 33 m ir yra penkių aukštų, užtikrina stabilumą. Įžengus į vidų pasitinka daugybė patalpų, kurių kiekviena turi savo istorinę paskirtį – nuo sandėlių iki gyvenamųjų patalpų sargybiniams. Iš bokšto viršaus, į kurį patenkama stačiais laiptais, atsiveria Alanijos uosto panorama – vaizdas, į kurį tikrai verta užkopti!
Šiandieninis vaidmuo
Šimtmečius gynybinę funkciją atlikęs Raudonasis bokštas dabar priima lankytojus iš viso pasaulio. Jame įrengtas muziejus, kuriame galima susipažinti su Alanijos jūrų istorija. Autentiški artefaktai, išsamūs eksponatai ir informatyvūs stendai leidžia susipažinti su bokšto reikšme ir regiono jūrine praeitimi.
Apsilankymo planavimas
Jei Alanijoje rasite vietą savo kelionių žemėlapyje, Raudonasis bokštas yra nepamainoma lankytina vieta. Bokštas atviras ištisus metus, tačiau patartina jį aplankyti ryte arba vėlyvą popietę, kad išvengtumėte vidurdienio karščio. Nepamirškite pasiimti fotoaparato – nuo bokšto viršaus atsiveriantys vaizdai ir architektūrinis statinio grožis reikalauja būti įamžinti!
Maistas, nuostabus maistas! Pasinerkite į gastronominę kelionę!
Pakalbėkime apie maistą. Rimtai, argi paragauti vietinių skanėstų nėra viena geriausių kelionės dalių? Alanija nenuvilia. Nesvarbu, ar ragausite kebabus gatvės kioske, ar mėgausitės baklava kavinėje, skoniai tikrai paliks pėdsaką jūsų gomuryje.
Patiekalai, kuriuos rekomenduojame išmėginti:
Gözleme
Gözleme yra tradicinė turkiška plona duona, suvyniota plonai ir paprastai įdaryta tokiais ingredientais kaip špinatai, sūris, bulvės ar malta mėsa. Kepamas ant grotelių, jis būna traškus iš išorės ir gardžiai minkštas viduje. Geriausia skanauti šviežią, galbūt su šlakeliu jogurto.
Kebabai (ypač Adana ir Şiş)
Turkija ir kebabai yra beveik sinonimai! Alanijoje būtina paragauti aštraus Adanos kebabo, gaminamo iš maltos mėsos (dažnai ėrienos), arba Şiş kebabo, kuriame marinuoti mėsos gabaliukai suveriami ant iešmo ir tobulai iškepami ant grotelių. Jei prie jų paragausite šviežių salotų ir lavašo duonos, tai bus tikra šventė.
Mezes
Mezes – tai puikūs maži patiekalai, dažnai patiekiami kaip užkandžiai. Šie patiekalai – nuo rūkytų baklažanų salotų (Baba Ganoush) iki aštraus tzatziki ir aštraus muhammaro – pasižymi skonių pliūpsniu ir puikiai tinka valgio pradžiai.
Alinazik Kebab
Alinazik – regiono kulinarijos šedevras, kuriame ant grotelių kepta malta mėsa (dažniausiai ėriena) derinama su kreminiu baklažanų padažu. Dėl tekstūrų ir skonių dermės šį patiekalą būtina paragauti.
Pide
Dažnai vadinama „turkiška pica” – tai laivelio formos duona, įdaryta įvairiais įdarais: sūriu, mėsa, daržovėmis, kartais net kiaušiniais. Iki tobulumo iškepta pide – tai paguodos maistas, kurį daugelis įsimyli.
Kada geriausia keliauti į Alaniją?
Panagrinėkime Alanijos ir kartu Turkijos orų bei metų laikų subtilybes, kurios padės jums suplanuoti tobulą kelionę.
Pavasaris (balandžio-birželio mėn.)
Privalumai
- Švelni temperatūra – pavasaris atneša vidutinę temperatūrą, todėl jis idealiai tinka ekskursijoms. Šiluma yra kaip tik tinkama – nei per karšta, nei per šalta.
- Mažiau žmonių – pavasarį, kuris yra antrasis sezonas, nesusiduria su vasaros turistų būriais. Tai reiškia, kad mažiau eilių, geresni apgyvendinimo pasiūlymai ir daugiau vietos poilsiui paplūdimiuose.
- Žydinti gamta – aplinkinė gamta sodri ir gyvybinga, o laukinės gėlės nuspalvina kraštovaizdį nesuskaičiuojamomis spalvomis.
Trūkumai
- Tačiau paprastai lietus būna pavienis ir trumpalaikis.
Vasara (liepos-rugsėjo mėn.)
Privalumai
- Paplūdimio orai: Alanijos paplūdimiai atgyja, kai šviečia skaisti saulė. Tai geriausias metas saulės vonioms, maudynėms ir vandens sportui.
- Gyvybingas naktinis gyvenimas: Vasarą Alanijos naktinis gyvenimas pasiekia piką. Kavinės, barai ir klubai pulsuoja energija iki paryčių.
Trūkumai
- Aukšta temperatūra – ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais gali būti gana karšta. Pasirūpinkite, kad būtumėte pasiruošę apsauginiu kremu nuo saulės, skrybėlėmis ir hidratacija.
- Turistų minios – kadangi sezonas yra pats įkarštis, tikėkitės didesnių minių populiariose turistų lankomose vietose ir aukštesnių apgyvendinimo kainų.
Ruduo (spalio-lapkričio mėn.)
Privalumai
- Malonus klimatas – tačiau vis dar pakankamai šilta paplūdimio pramogoms.
- Gamtos grožis – rudens lapai, ypač netoliese esančiuose Tauro kalnuose, yra nuostabus reginys.
- Mažiau turistų – kaip ir pavasarį, rudenį minios žmonių sumažėja, todėl tai ramus metas tyrinėjimams.
Trūkumai
- Lapkričio mėnesį vis dažniau lyja, todėl vertėtų įsidėti skėtį arba lietpaltį.
Žiema (nuo gruodžio iki kovo mėn.)
Privalumai
- Švelnus klimatas – žiemos Alanijoje, nors ir vėsesnės nei kitais metų laikais, vis dėlto yra švelnesnės nei daugelyje Europos vietų.
- Palankios kainos – kadangi turistų čia mažiau, galite gauti puikių apgyvendinimo ir ekskursijų pasiūlymų.
Trūkumai
- Dėl vėsesnės temperatūros tai nėra idealus metas paplūdimio pramogoms.
- Kartais galima tikėtis kritulių.
Nors Alaniją galima aplankyti ištisus metus, geriausias laikas iš tiesų priklauso nuo jūsų pageidavimų. Jei paplūdimio pramogos ir audringas naktinis gyvenimas yra jūsų sąrašo viršuje, vasara yra ideali. Jei norite apžiūrėti lankytinas vietas neskubėdami, apsvarstykite pavasarį arba rudenį.
Taigi, jei kas nors paklaustų: „Kodėl Alanija?”, ką atsakytumėte? Dėl istorijos? Dėl paplūdimių? Dėl maisto? Tiesą sakant, Alanija siūlo patirtį, kuri yra didesnė nei jos sudedamųjų dalių suma. Čia senovė sklandžiai dera su modernumu, o gamta persipina su kultūra. Tai vieta, kuri išlieka atmintyje dar ilgai po kelionės pabaigos.
Vis dar dvejojate, ar apsilankyti? Pagalvokite apie tai taip: ar ne per trumpas gyvenimas, kad praleistumėte tiek daug gražių akimirkų? Sėkmingų kelionių!
